Pribloškiantys užmojai: nori skrydžių į Tokiją ir Niujorką

Arūnas Karaliūnas („Lietuvos rytas“)

2016-09-22 08:05
(1/1) LTOU vadovai pasiryžę skirti finansinę paramą ir tolimiems skrydžiams. P.Lileikio nuotr.
00

Valstybės įmonė Lietuvos oro uostai (LTOU) suteiktų paramą oro vežėjams, kurie sutiktų imtis tiesioginių skrydžių iš Vilniaus į Pekiną, Čikagą, Niujorką, Tokiją. Iš viso sąraše – 30 krypčių.

Dar daugiau – įmonės vadovybė mano, kad į tuos pačius miestus galėtų prasidėti skrydžiai ir iš Kauno. Vežėjai tokiu atveju taip pat galėtų pasinaudoti siūloma finansine parama – ne daugiau kaip 200 tūkst. eurų per trejus metus. Ją galima gauti, jeigu bendrovė sutiktų rengti skrydžius mažiausiai dukart per savaitę.

Neliks vienintelio skrydžio

LTOU remtų 21 skrydžių kryptį iš Kauno ir 6 – iš Palangos oro uosto. Pastarajam numatytos galimos kryptys bene arčiausiai tikrovės – tai Bilundas, Dublinas, Diuseldorfas, Hamburgas, Helsinkis ir Sankt Peterburgas.

Ar LTOU vadovai tikrai mano, kad švieslentėje gali atsirasti užrašas apie tiesioginį skrydį Kaunas-Tokijas? Ar sąrašas sudarytas tik todėl, kad būtų ilgesnis?

Šiuo metu lėktuvai iš Baltijos šalių kyla tik vienam transatlantiniam skrydžiui. Uzbekistano avialinijų orlaivis „Boeing-767“ skraidina maršrutu Ryga-Niujorkas-Ryga, tačiau netrukus šio skrydžio nebeliks.

Rezultatai – po kelerių metų

„Matome skrydžių į šias šalis ar regionus paklausą ir ji skatina įmonės Lietuvos oro uostai vadovus ieškoti tiesioginio susisiekimo galimybių“, – kalbėjo LTOU atstovė Indrė Baltrušaitienė.

Pasak jos, maršrutų plėtra – ilgas ir nuoseklus procesas, kuris priklauso ne vien nuo atvykstamojo ir išvykstamojo turizmo srautų, bet ir nuo verslo, politinių, ekonominių ir kultūrinių ryšių, dvišalės prekybos, išeivijos srautų.

„Ar atsiras šios kryptys, priklausys išties nuo daugelio aplinkybių“, – mano I.Baltrušaitienė.

Aviacijos ekspertas, užsakomųjų skrydžių bendrovės „Small Planet Airlines“ rinkodaros vadovas Simonas Bartkus nenustebtų, jeigu kada nors tokie skrydžiai atsirastų.

„Lietuvos rinka auga labai sparčiai ir ateityje tokie skrydžiai gali atsirasti, tačiau nemanau, kad taip nutiks per artimiausius penkerius metus“, – kalbėjo S.Bartkus.

Pirmosios kregždės – iš rytų?

Jo nuomone, didžiausia tikimybė, kad iš pradžių oro tiltas galėtų sujungti Vilnių su Kataro sostine Doha arba Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) miestu Dubajumi. Iš šių dviejų miestų jau vykdomi skrydžiai į Lenkijos sostinę Varšuvą, jie įtraukti ir į LTOU sudarytą remiamų krypčių sąrašą.

„Artimųjų Rytų oro bendrovės smarkiai konkuruoja ir sparčiai plečia veiklą“, – savo spėjimus grindė S.Bartkus. Kataro oro bendrovė „Qatar Airways“ ir JAE „Emirates“ nuolat puikuojasi geriausių pasaulio oro linijų sąrašo viršuje.

Gerokai menkiau jis vertino galimybes sulaukti tiesioginių skrydžių į JAV.

„Šios šalies oro bendrovės neskraido net į Varšuvą ar Prahą, todėl Vilnius tikrai negali būti rimtu jų taikiniu“, – spėjo aviacijos žinovas. Nei Lietuvoje, nei Latvijoje taip pat nematyti vežėjų, kurie galėtų ryžtis tokiems skrydžiams.

Siūloma finansinė parama jiems jokio įtakos nepadarys, nes ji pernelyg maža.

„Parama išties gali paskatinti atidaryti naujus maršrutus iš Lietuvos į Europos miestus, tačiau per trejus metus gauta parama turbūt nepadengtų net vieno transatlantinio skrydžio savikainos“, – mano S.Bartkus.

Išskyrė tris svarbius miestus

Agentūros „Baltic Clipper“ vadovas Romas Vitkauskas atksleidė, kad iš tolimesnių krypčių daugiausia bilietų keleiviams parduodama į Čikagą, Niujorką ir Dubajų. Bene dažniausiai skrendama su tarpiniu nusileidimu Helsinkio oro uoste.

Ar LTOU vadovų noras remti tokius tolimus skrydžius yra logiškas?

„Sunku vertinti nežinant motyvų ir kitos svarbios informacijos“, – kalbėjo R.Vitkauskas.