Palangos oro uosto vadovas: „Sapnuoju, kad boingas atrieda“

Lina Bartkutė

2016-07-30 12:08
(1/12) Palangos oro uosto direktoriui M.Gelžiniui tenka dirbti ir aerodromo inžinieriumi. V.Ščiavinsko nuotr.
(2/12) Palangos oro uosto direktoriui M.Gelžiniui tenka dirbti ir aerodromo inžinieriumi. V.Balkūno nuotr.
(3/12) Palangos oro uosto direktoriui M.Gelžiniui tenka dirbti ir aerodromo inžinieriumi. V.Ščiavinsko nuotr.
(4/12) Palangos oro uosto direktoriui M.Gelžiniui tenka dirbti ir aerodromo inžinieriumi. V.Ščiavinsko nuotr.
(5/12) Palangos oro uosto direktoriui M.Gelžiniui tenka dirbti ir aerodromo inžinieriumi. V.Ščiavinsko nuotr.
(6/12) Daugėjant keleivių skaičiui efektyviau tenka dirbti ir darbuotojams. V.Ščiavinsko nuotr.
(7/12) Palangos oro uosto direktoriui M.Gelžiniui tenka dirbti ir aerodromo inžinieriumi. V.Ščiavinsko nuotr.
(8/12) Palangos oro uosto direktoriui M.Gelžiniui tenka dirbti ir aerodromo inžinieriumi. V.Ščiavinsko nuotr.
(9/12) Birželio mėnesio duomenimis, keleivių augimas Palangos oro uoste buvo 97 proc. V.Ščiavinsko nuotr.
(10/12) Palangos oro uosto direktoriui M.Gelžiniui tenka dirbti ir aerodromo inžinieriumi. V.Ščiavinsko nuotr.
(11/12) Palangos oro uosto direktoriui M.Gelžiniui tenka dirbti ir aerodromo inžinieriumi. V.Ščiavinsko nuotr.
(12/12) Palangos oro uostas praėjusiais metais turėjo keturias skrydžių kryptis, o dabar turi devynias.
08

Nedidukas Palangos oro uostas alsuoja vasaros karščiu ir vienas lėktuvas veja kitą, todėl jau galvojama apie oro uosto plėtrą ir naujas skrydžių kryptis. Palyginti su praėjusiais metais, šiemet skrydžių krypčių ir keleivių buvo dukart daugiau nei tuo pat metu pernai.

Birželio mėnesio duomenimis, keleivių skaičiaus augimas Palangos oro uoste buvo 97 proc. Praėjusiais metais jie turėjo keturias skrydžių kryptis, o dabar – devynias. Aktyviau tenka suktis ne tik lėktuvų varikliams, bet ir oro uostą aptarnaujantiems darbuotojams.

Palangos oro uosto direktorius Marius Gelžinis atskuba į interviu su džinsais ir languotais marškinėliais trumpomis rankovėmis. Šalia, ant kėdės, pasideda geltoną liemenę. Vyras pripažįsta, kad vasarą tenka ne tik rūpintis direktoriaus pareigomis, bet ir dirbti aerodromo inžinieriumi, prižiūrėti peroną.

„Dabar esu atsakingas ir už skrydžių saugą – tikrinu kilimo ir tūpimo tako būklę, peroną, paukščius, ar ant dangos nėra kliūčių“, – šyptelėjo pašnekovas.

Direktorius pripažino, kad be aerodromo negalėtų gyventi. „Buvo etapas, kai išėjau iš „Lietuvos avialinijų“ ir dirbau kelionių agentūroje. Naktį sapnuoju, kad stoviu perone ir į mane boingas atrieda, net tepalo kvapą jausdavau. Žmonai papasakojau ir patarė siųsti CV į tas įmones, kurios tokį darbą dirba. Iškart išsiunčiau ir kaip tik atėjo „British Airways“ į Vilnių, reikėjo atstovo pavaduotojo. Nuo to laiko sapnai ir baigėsi“, – pasakojo jau 17 metų aerodrome dirbantis M.Gelžinis.

Palangos oro uosto direktoriui M.Gelžiniui tenka dirbti ir aerodromo inžinieriumi. V.Balkūno nuotr.

Derasi dėl naujų skrydžių

Palangos oro uostas turi devynias skrydžių kryptis: Ryga, Kopenhaga, Oslas, Londonas (Liutonas), Londonas (Stanstedas), Varšuva, Kijevas, Minskas ir Maskva.

Palangos oro uostas yra pritaikytas aptarnauti apie 300 tūkst. keleivių per metus. „Šiais metais tikimės pasiekti 200 tūkst. ribą. Jei dabar skrydžiai sutampa, oro uostas būna apypilnis. Kartais jau pagalvojame apie terminalo plėtrą“, – pripažino oro uosto vadovas.

Šiuo metu deramasi dėl naujų skrydžių. Dabar aktualiausios Vokietijos ir Airijos kryptys. Pageidaujama, kad atsirastų poilsinių skrydžių iš Palangos į Turkiją, Ispaniją. Taip pat galvojama apie Skandinaviją.

„Buvo paskelbtas konkursas gauti Susisiekimo ministerijos paramą ir Palanga norėjo penkių krypčių. Viena iš jų jau įvykdyta – Kijevas. Toliau Vokietijos Hamburgas arba Diuseldorfas. Taip pat Danija. Per mėnesį turėtų paaiškėti atsakymas“, – sakė M.Gelžinis.

Aviakompanijos prieš metus planuoja savo skrydžius, todėl ateinančią vasarą skrydžių iš Palangos gali dar padaugėti. Dabar daugiausia keleivių į Palangą atvyksta iš Londono. Per savaitę būna 5 skrydžiai.

Birželio mėnesio duomenimis, keleivių augimas Palangos oro uoste buvo 97 proc. V.Ščiavinsko nuotr.

„Keleivių būna įvairių. Pagrindinė problema – alkoholis. Nebuvo atvejų, kad skrydį reikėtų grąžinti ar jis būtų nukreiptas kitur. Įgula lėktuve susitvarkydavo, bet yra buvę keleivių, kuriuos paskui perdavė pasienio tarnybai, jie pateko pareigūnams į rankas. Tai nėra dažnas atvejis. Bijojome, kad tai gali padažnėti atsiradus skrydžiams į Londoną, bet patirtis parodė, kad čia gyvenanti publika yra gana kultūringa.

Kartais lėktuve keleiviai pradeda girtuokliauti, išsidirbinėti, rėkauti, triukšmauti, ko nors reikalauti, šokdinti orlaivio palydoves, kabinėtis prie kitų, susiginčija. Į pilotų kabiną neina, bet kartais įgula turi reikalų“, – šyptelėjo pašnekovas.

Išlikti padėjo susijungimas

Po reorganizacijos sujungti Palangos, Vilniaus ir Kauno oro uostai. Tai padėjo Palangai išsilaikyti.

„Normalioje praktikoje toks oro uostas kaip Palangos neišsilaikytų. Tokių oro uostų pasaulyje yra labai nedaug arba jie visiškai subsidijuojami valstybės. Sakykime, kaip Skandinavijos šiaurėje, kur yra gamyklų ar kasyklų, vyriausybė išlaiko tokius oro uostus.

Kadangi mes susijungėme, galime paskirstyti išteklius ir dirbame kaip vienas, tarpusavyje nekonkuruojame, todėl toks oro uostas kaip Palangos ir gali gyventi“, – sakė M.Gelžinis.

Pasaulyje skaičiuojama, kad jei keleivių yra apie 1 mln., tuomet toks oro uostas gali išsilaikyti. Jei to nėra, jis pasmerktas žlugti.

Vienu metu eina skirtingas pareigas

Daugėjant keleivių efektyviau tenka dirbti ir darbuotojams. Todėl ne tik direktorius kartu atlieka aerodromo inžinieriaus pareigas, bet ir kiti darbuotojai taip pat apmokyti atlikti skirtingus darbus.

„Vieną kartą yra skrydžių, o kitą kartą jau gali sumažėti, todėl prisirinkti darbuotojų nėra efektyvu. Todėl nuo kovo mėnesio įdiegėme naują daugiafunkciškumo sistemą, kai darbuotojai geba atlikti įvairias funkcijas. Pavyzdžiui, aviacijos saugumo darbuotojas geba padėti ugniagesiams arba atvirkščiai. Mažiems oro uostams tai normalu“, – sakė direktorius.

M.Gelžinis tik pradėjęs dirbti oro uosto direktoriumi nuvyko į Roskildės oro uostą (Kopenhaga). Jį taip pat pasitiko direktorius su džinsais, striuke. Pasak jo, kai reikėjo, direktorius apsivilko liemenę ir išbėgo pastatyti lėktuvo.

Buvo etapas, kai išėjau iš „Lietuvos avialinijų“ ir dirbau kelionių agentūroje. Naktį sapnuoju, kad stoviu perone ir į mane boingas atrieda, net tepalo kvapą jausdavau.

Marius Gelžinis

Palangos oro uosto direktorius iki dabartinių pareigų ėjo ilgus metus. Prieš 16 metų jis pradėjo dirbti keleivių registravimo agentu, po to dirbo antžeminio aptarnavimo srityje, perone. Iš eilinio darbuotojo pamažu kilo iki pamainos viršininko, o vėliau direktoriaus.

M.Gelžinis įgijo medicinos įrangos inžinieriaus išsilavinimą. Į „Lietuvos avialinijas“ 1998 metais pateko, kaip pats sako, iš gatvės. „Aviacija taip įtraukė, kad mečiau mediciną“, – prisipažino vyras.

„Žmonių, kurie prižiūri aerodromą ar orlaivius, jokie Lietuvos universitetai ar institutai neruošia. Žmonės papuola iš gatvės, įsimyli ir tada viduje juos ruošiame, siunčiame į kursus užsienyje ar Lietuvoje. A.Gustaičio aviacijos institutas daugiausia rengia lakūnus, technikus. Ten jie gauna bazinių žinių, bet konkretaus profilio nėra. Visko išmokstama atėjus čia“, – kalbėjo M.Gelžinis.

Taip pat skaitykite:

Lietuvos oro uostai: keleivių skaičius išaugo 14,6 proc.
Palangiškiai nusitaikė į ukrainiečius ir baltarusius
Palangos oro uostą į lyderių debesis iškėlė nauji maršrutai