„Lufthansa“ lėktuvą Vilniaus oro uoste sustabdė mįslingas gyvūnas

Arūnas Karaliūnas

2016-09-15 18:15
(1/1) Kylant „Lufthansa“ lėktuvui Vilniuje atsirado netikėta kliūtis. T.Bauro asociatyvi nuotr.
00

Vilniaus oro uosto pakilimo taku riedėjusio Vokietijos oro linijų „Lufthansa“ lėktuvo „Airbus 320“ (D-AIQD) įgula buvo priversta nutraukti pakilimą, nes ant tako išvydo lakstantį gyvūną.

Šis neįprastas nutikimas įvyko antradienį ryte, apie 6 valandą 30 minučių. Orlaivis turėjo skristi iš Vilniaus į Frankfurtą. Besiruošiant pakilimui jis buvo pasiekęs 30 mazgų greitį – tai nedidelis greitis.

Lėktuvas grįžo į pradinį tašką ir sėkmingai pakilo antru bandymu. Įgula apie įtartiną gyvūną pranešė skrydžių vadovams, tačiau nepatikslino, kas tai galėjo būti. Oro uosto darbuotojai apžiūrėjo nurodytą teritoriją, tačiau nieko neaptiko.

Orlaiviui išskridus ta vieta patikrinta dar kartą, tačiau ir šįkart nieko nerasta. Kylant „Lufthansa“ lėktuvai Vilniaus oro uoste tvyrojo tirštas rūkas, matomumas siekė vos 150 metrų, todėl taip ir liko neaišku, kas pasipainiojo po ratais besiruošiančiam kilti orlaiviui.

Koks gyvūnas galėjo išbėgti ant pakilimo tako Vilniaus oro uoste? Socialiniuose tinkluose taip pat šmaikštaujama, kas tai galėjo būti: pelė, šuo ar karvė.

Pasak Lietuvos oro uostų Saugos ir saugumo departamento direktoriaus Lino Saukaičio, daugiausia rūpesčių šalies oro uostuose sukelia paukščiai. Tvoros nesustabdo jų nuo patekimo į oro uosto teritoriją, sparnuočiai taip pat kelia pavojų skrydžių saugai net ir skrisdami šalia jo – orlaivių tūpimo bei kilimo trajektorijoje.

„Visuose trijuose Lietuvos oro uostuose – Vilniuje, Kaune ir Palangoje – kruopščiai renkame duomenis apie gyvūniją, pastebimą oro uosto teritorijoje, kaupiame duomenis, juos analizuojame, o tuomet taikome įvairias prevencines gyvūnijos išbaidymo priemones“, – aiškino L.Saukaitis.

Vilniaus oro uoste dažniausiai pastebimi varnėnai ir kirai, jame taip pat mėgsta lankytis kregždės, varnos, žvirbliai, gandrai, pempės, vanagai, ereliai, vieversiai, antys. Aplink sostinės oro uostą yra daug gyvenamųjų namų su sodais, tad nieko keisto, kad paukščiai užsuka ne tik į juos, bet ir į oro uostą. Jo teritorijoje kelis kartus buvo pastebėtos katės, kartą – lapė.

Šalia Kauno ir Palangos oro uostų driekiasi nemaži miškų plotai, tad jų teritorijoje saugomasi ne tik paukščių, bet ir lapių, stirnų, šernų. Didžiąją dalį šių gyvūnų sustabdo oro uosto tvora, tačiau pasitaiko atvejų, kai lapėms pavyksta išrausti urvą po tvora ir taip patekti į oro uostą.

„Incidentų, susijusių su didesniais gyvūnais, Lietuvos oro uostuose nebuvo jau daugiau kaip metus, Pranešimų apie galimą kylančių ar besileidžiančių orlaivių susidūrimą su paukščiais šią vasarą būta po keletą per mėnesį, tačiau galime pasidžiaugti, kad rimtesnių incidentų pavyko išvengti“, – pasakojo L.Saukaitis.

Siekiant sumažinti orlaivių susidūrimo su paukščiais galimybes taikomos prevencinės priemonės. Žolė oro uostų teritorijoje šienaujama naktimis, kai paukščių būna mažiau. Paliekama 15-20 centimetrų aukščio žolė, todėl joje paukščiams sunkiau tiek judėti, tiek susirasti maisto, greičiau sušlampama, tad vieta įsikurti sparnuočiams pasidaro nebe tokia patraukli.

Oro uostų darbuotojai rūpinasi, kad netgi netoliese esantys sąvartynai, atliekų surinkimo aikštelės ar šiukšlių konteineriai būtų tinkamai prižiūrimi ir nepritrauktų paukščių.

Oro uosto teritorijoje veikia stacionarios garso patrankos, nuolat patruliuoja žmonės, turintys signalinių raketų ir garsinių šovinių, kuriuos gali panaudoti paukščiams baidyti.

„Ateityje planuojame įvertinti ornitologinę situaciją oro uostuose ir 13 kilometrų spinduliu aplink juos – tuomet galėsime parinkti veiksmus bei priemones, dar labiau sumažinančias orlaivių susidūrimo su paukščiais riziką“, – kalbėjo Lietuvos oro uostų Saugos ir saugumo departamento direktorius L.Saukaitis.

Paukščiai ir žeme lankstantys gyvūnai kelia rūpesčių daugelyje pasaulio oro uostų. Kai kuriuose iš jų galima išvysti net smulkių graužikų, kiškių.