Kaip du STT agentai supurtė Europos padangę

Marius Jokūbaitis

2016-02-22 16:51
(1/1) „Air Baltic“ teks kompensuoti STT dėl vėlavimo.
00

Kai 2011 metų sausį į komandiruotę Baku (Azerbaidžanas) išskrido du Specialiųjų tyrimų tarnybos agentai, Europos oro bendrovės buvo kur kas ramesnės nei dabar. Tačiau, atrodo, nedidelis lietuvių nukrypimas nuo kelionės pakeitė aviacijos taisykles Europoje iš esmės. Europos aviakompanijos sako, kad tai joms kainuos milžiniškas lėšas.

Užtruko ilgiau nei planavo

Dėl bendrovės „Air Baltic“ kaltės STT agentai kelionėje užtruko 15 valandų ilgiau nei planuota.

Grįžę į Vilnių pareigūnai pareikalavo, kad už šį laiką jiems būtų išmokėti papildomi komandiruotpinigiai, sumokėti „Sodros“ mokesčiai.

STT neprieštaravo ir darbuotojams išmokėjo 1,1 tūkstantį litų. Viskas tuo būtų ir pasibaigę, tačiau STT nutarė šią sumą išieškoti iš „Air Baltic“. Dėl jos kaltės vėlavo skrydis iš Rygos į Maskvą.

Beje, į komandiruotę Baku tuomet traukė ne eiliniai tarnybos inspektoriai, o Administravimo valdybos Teisės skyriaus viršininkas R.G. ir Korupcijos prevencijos skyriaus viršininkas A.B.

Pagailėjo tūkstančio litų

Kompanija „Air Baltic“ atsisakė STT padengti šią sumą, todėl tarnyba kreipėsi į teismą. STT teisininkai teismui citavo Monrealio konvenciją, kuri sako, kad vežėjas atsako už žalą, atsiradusią dėl vėlavimo vežant oru keleivius.

Tačiau „Air Baltic“ gynėsi, kad pagal šią nuostatą kompanija gali išmokėti kompensaciją tik nuostolių patyrusiems keleiviams, o ne tretiesiems asmenims – šiuo atveju STT. Lėktuvas, kaip paaiškėjo teisme, vėlavo dėl gedimo.

Teismai Lietuvoje stojo į STT pusę ir nusprendė, kad „Air Baltic“ turi padengti išlaidas. Tiesa, tuo suabejojo Aukščiausiasis Teismas, kuris kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo teismą.

Lietuvos teisėjai paprašė išaiškinti, ar pagal Monrealio konvenciją galima išmokėti kompensaciją ir tretiesiems asmenims.  

Galės reikalauti, ko tik norės?

Praėjusią savaitę ES Teisingumo Teismas galiausiai konstatavo, kad „oro vežėjas gali būti laikomas atsakingu už patirtas papildomas išlaidas, atsiradusias dėl lėktuvų, kuriais pagal vežimo sutartį skrido tarnybos darbuotojai, vėlavimo“.

Taigi darbuotojai tokiu atveju gali reikalauti iš darbdavio papildomos kompensacijos, jei komandiruotėje užtrunka dėl oro bendrovės kaltės.

„Konvencija gali būti taikoma ir asmenims, kurie nebūtinai yra keleiviai, todėl darbdavio, sudariusio vežimo oru sutartį, patirta žala gali patekti į konvencijos taikymo sritį“, – sakoma sprendime.

Atsižvelgdamas į pateiktus Teisingumo Teismo išaiškinimus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spręs, ar (ir jei taip – tai kokio dydžio) oro vežėjas turėtų atlyginti žalą darbdaviui.

Atvėrė Pandoros skrynią

Europoje žiniasklaida rašo, kad du lietuviai taip atvėrė Pandoros skrynią – dabar brangiai apmokami vadybininkai galės reikalauti, kad darbdaviai jiems primokėtų už darbą, jei vėluoja skrydis. Darbdaviai, žinoma, to išsireikalaus iš oro bendrovių. „Sprendimas atveria Pandoros skrynią ir sukuria naują netikrumo lygį. – „Bloomberg“ cituoja Europos avialinijų asociacijos Briuselyje atstovą spaudai Geertą Sciotą. – Dėl to susidursime su didelėmis problemomis, kurios lems dideles išlaidas aviakompanijoms“.

Jis pridūrė, kad bus reikalaujama sprendimo peržiūros ES lygiu.  

„Keista, kad iki šiol nei viena kompanija Europoje dėl to nesikreipė, tačiau tai padarė lietuviai iš STT“, – lrytas.lt sakė aviacijos ekspertas Simonas Bartkus.

Jis taip pat sutinka, kad tokiu atveju atveriama Pandoros skrynia.

„Dabar įmonės galės skųstis, kad jos negavo pajamų, nes vėlavo sugrįžti jų darbuotojas. Tai sukelia grėsmę, kad toks sprendimas gali virsti į nežinia ką“, – sakė S.Bartkus, kuris taip pat dirba kompanijoje „Small Planet Airlines“.

Tačiau jis vylėsi, kad ES Teisingumo teismo sprendimas dar bus išaiškintas, ir bus nustatyta maksimali suma, kurios gali tikėtis keleivių darbdaviai.