Gediminui Žiemeliui Lietuva apkarto, todėl akys krypsta į Aziją

Aida Murauskaitė („Lietuvos rytas“)

2016-05-07 11:32
(1/2) „Avia Solutions Group“ bendrovės „FL Technics“ angaruose remontuojami orlaiviai iš įvairiausių pasaulio valstybių. Nuotr. iš LR archyvo
(2/2) G.Žiemelis tvirtino kasmet ore praleidžiantis mažiausiai po 15 parų.
088

Baigęs darbus Maskvoje Gediminas Žiemelis greičiausiai kelsis į Aziją. Į Valstybinio saugumo departamento akiratį patekęs verslininkas neslepia jaučiantis nuoskaudą, kad tėvynėje yra ujamas, nors Lietuvos biudžetui jis moka didžiulius mokesčius.

Ambicingų ateities planų savo gimtojoje šalyje 39 metų verslininkas nebepuoselėja.

„Jeigu ateityje traukinys nuvažiuos ir būsime investavę kitur, Lietuvoje vargu ar kas nors norės statyti angarą ir kurti darbo vietas. Juk lengviau tai daryti, tarkime, Lenkijoje“, – sakė įmonių grupės „Avia Solutions Group“ (ASG) vadovas.

Kai kurias kliūtis, su kuriomis teko susidurti mūsų šalyje, jis vadino tiesiog reketu.

– ASG veikia ne vienoje valstybėje. Kiek skiriate pajėgumų čia, Lietuvoje, o kiek – kitur? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo G.Žiemelio.

– Šiuo metu esame bene vienintelė lietuviškos kilmės bendrovė, kuri sukūrė ir toliau plečia stiprų paslaugų centrą, atseikėdama mokesčius Lietuvos biudžetui. Nors aptarnaujame užsienio rinkas.

Vyriausybė primokėjo „Barclays“ (šiai bendrovei apmokama ir patalpų nuoma), „Western Union“ ir kitoms žinomoms bendrovėms, kad jos perkeltų savo paslaugų centrus iš užsienio į Lietuvą.

Mes darome priešingai: plėtodami savo paslaugų centrą Lietuvoje einame į užsienį, tai darome savo sąskaita, rizikuodami parduodame savo produktus ir paslaugas.

Daugiau nei 40 proc. pajamų, uždirbtų užsienyje, perkeliame į Lietuvą, mokame mokesčius, kuriame darbo vietas. Antai mes valdome Jungtinėje Karalystėje esančią įmonę, kurioje dirba 100 žmonių.

Tačiau jos pagrindinis biuras yra Lietuvoje: brangioje rinkoje klientus tiesiogiai aptarnaujantys žmonės yra britai, o visus administracinius reikalus tvarkome Lietuvoje.

Panašiai veikia antras pagal lankomumą pasaulyje aviacinio personalo paieškos portalas www.aviationcv.com. Jo klientai – daugiau nei 100 tūkst. pilotų ir mechanikų iš daugiau nei 70 šalių, o visi duomenys apdorojami Lietuvoje. Taip veikia beveik visi mūsų verslai.

Lietuvoje bendrovės gauna iki 95 proc. užsakymų iš užsienio kompanijų: lėktuvai angaruose, pilotai aviacijos akademijoje, aviacinių detalių pirkėjai iš Turkijos, Rusijos, Vokietijos, Italijos, Kazachstano, Baltarusijos, Ukrainos, Turkmėnistano ir kitų šalių.

Didiname savo aptarnaujamų šalių skaičių kasmet.

Nuo užsienio bendrovių skiriamės tuo, kad patys esame produktų kūrėjai ir plėtotojai. Tapome tikra aviacijos verslo kalve.

Tikimės, kad bendrosios ASG pajamos šiemet perkops 320 mln. eurų. Ne veltui prestižiniame konkurse „European Business Awards“ Lietuvai šiais metais atstovaus „Avia Solutions Group“, už kurią balsavo daugiau nei 160 tūkst. europiečių.

– Vis dėlto kiek Lietuvoje sumokate mokesčių?

– 2011–2015 metais ASG grupės įmonės sumokėjo 30,07 mln. eurų „Sodrai“ ir 11,07 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio.

Pernai didinome darbuotojų skaičių beveik visose Lietuvoje veikiančiose bendrovėse: sraigtasparnių remonto įmonėje „Helisota“, lėktuvų remonto įmonėje „FL Technics“, privačių lėktuvų remonto įmonėje „Jet Maintenance Solutions“, centriniame ASG biure.

Buvo įkurta nauja įmonė „Laserpas“ – pirmoji bepiločių lėktuvų oro kompanija, kuri šiandien jau veikia Bulgarijoje, Rumunijoje, Vengrijoje.

Vilniaus paslaugų biure dirba iš Jungtinės Karalystės, JAV, Ispanijos ir Vokietijos grįžę ir pasaulio pamatę lietuviai. Turime darbuotojų ir iš Kinijos, Kolumbijos, Baltarusijos, Ukrainos, Bulgarijos, Rusijos. Jų yra labai įvairių – nuo konkrečių sričių licencijuotų specialistų iki tam tikros rinkos žinovų.

– ASG tvirtina teikianti pirmenybę Europos, Azijos ir Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalims. Vis dėlto kurios rinkos svarbiausios ir kur daugiausia uždirbate?

– Visos grupės pajamos diversifikuotos, jos suplaukia iš daugiau nei 25 bendrovių.

Pernai daugiausia pajamų gavome iš aviacinių degalų prekybos ir antžeminio aptarnavimo Lenkijoje, linijinio lėktuvų aptarnavimo Jungtinėje Karalystėje, periodinio lėktuvų aptarnavimo beveik visose NVS šalyse.

Klaidinga manyti, kad naujojo Maskvos oro uosto projektas krauna mums didžiausią pelną. Juk tas oro uostas dar neveikia. O kadangi valdome tik 30 proc. jo akcijų, į konsoliduotas pajamas jis niekada ir nebus įtrauktas – nebent parduotume.

Verslo plėtros atžvilgiu šiuo metu labiausiai domina Azija. Jau liepą duris atvers „Avia Solutions Group“ atstovybė Bankoke – ji aptarnaus visas šio žemyno šalis.

Manome, kad ilgainiui biurą turėsime ir Kinijoje. Nėra ką slėpti – būtent ten numatomas didžiausias augimas.

Rudenį planuojame teikti lėktuvų remonto paslaugas Indonezijoje, Džakartos oro uoste. Ten bendrovė iki metų pabaigos įdarbins apie 250 specialistų, kokybė bus užtikrinama iš Lietuvos – su europinėmis licencijomis.

Kitų metų pradžioje tokia pat bendrovė 8500 kvadratinių metrų angare, kuris jau stovi, pradės veikti Bankoke, Don Muango oro uoste. Ten bus maždaug 200 darbuotojų.

2017 metų balandį įmonė „BAA Training“ baigs įrengti 120 kambarių viešbutį savo studentams iš užsienio, kurie pilotais tampa Lietuvoje. Ta pati bendrovė turėtų Europoje pradėti naudoti papildomus 2–3 realaus skrydžio treniruoklius.

Turime planų įsigyti kelionių organizatorius Latvijoje ir Estijoje, taip su „Kidy Tour“ tapti Baltijos šalių bendrove.

– Nors teigiate, kad Ramenskojės oro uostas Maskvoje nėra pagrindinis verslas, vis dėlto jam skiriama daug dėmesio. Ir lietuviškų pavardžių netrūksta – direktorių taryboje esate jūs, Tomas Vaišvila ir Paulius Docka. Ar neieškojote vadovų pačioje Rusijoje?

– Šis projektas buvo įgyvendinamas nuo nulio, terminai – įtempti, todėl renkant vadovus nebuvo galima suklysti, priimti tokių, kurie vėliau nepateisintų lūkesčių.

Normalu, kad buvo suformuota komanda, kurią pažįstu. Tačiau tai nereiškia, kad Rusijoje nėra gerų vadovų. Priešingai – ten tikrai nemažai jaunos kartos, vakarietiškai mąstančių specialistų ir talentų, tik didelėje rinkoje užtrunka juos surasti, reikia laiko geriau pažinti.

Dabar jie puikiai dirba komandoje su lietuviais. Kvaila manyti, kad Rusija – provincija. Ten daugybė žmonių, baigusių mokslus ir dirbusių JAV, Jungtinėje Karalystėje, Azijoje. Kuo lietuviai išsiskiria, palyginti su jais? Darbštumu. Tuo eir turime pasinaudoti.

– Oro uosto Maskvoje premjera nesyk buvo atidėta. Kada vis dėlto jis atvers duris?

– Netrukus, nors laikas tam nėra pats geriausias. Kita vertus, infrastruktūra ir lieka infrastruktūra, ji ilgai plėtojama, bet tai yra stabilus verslas.

Bendros investicijos į ASG, „AviaAM Leasing“, „Agrowill Group“ bei „ŽIA Valda“ projektus per 2009–2015 metus sudarė daugiau nei 200 mln. eurų. Tai bankų, investuotojų lėšos, kurios yra ar buvo patikėtos.

Tuo metu investicijos į oro uostą sudaro apie 30 mln. JAV dolerių. Dirbame ir su kur kas didesniais projektais, tačiau būtų per drąsu apie juos iš anksto kalbėti.

– Turėjote planų Vilniaus bei Šiaulių oro uostuose. Ar jie žlugo tik dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos, kuria jums draudžiama investuoti Lietuvos oro uostuose?

– Tą padėtį prilyginčiau reketui: grupelė žmonių, galbūt prekiaujančių poveikiu, pasiekė, kad šio projekto Lietuvoje nebūtų, o vėliau VSD tik teisinosi, kodėl yra taip ar anaip.

Tačiau nedarau iš to tragedijos. Projektų ir idėjų turime daug.

Papildomas angaras Lietuvoje, kuriame ketinome įkurti dažymo cechą, buvo mums reikalingas. Neleido. Vadinasi, jo planuose nebėra.

Atsirado Tailandas, Kinija. Pasaulio mastu esame pripažinti, turime kokybiškos organizacijos vardą, esame NATO, „Boeing“, „Airbus“ oficialūs partneriai ir tiekėjai.

– Šių metų pradžioje paskelbti buvusios jūsų oro kompanijos „FlyLAL-Lithuanian Airlines“ žlugimo kaltininkai – Latvijos „AirBaltic“ ir Rygos oro uostas. Tada sakėte tikįs, kad po šio nuosprendžio mūsų šalies prokurorai nebeturės jums priekaištų. Ką manote dabar?

– Bankroto priežastys buvo akivaizdžios – „Air Baltic“ dempingas Vilniaus oro uoste ir per dideli pastarojo mokesčiai, kurie po „FlyLAL“ bankroto buvo sumažinti 10 kartų. Aišku, kalta ir pasaulį užklupusi ekonominė krizė.

Gerai žinomas prokuroras Saulius Verseckas, ištyręs ir įvertinęs šiuos faktus, 2011-aisiais bylą nusprendė nutraukti.

Tačiau įsikišus tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus pavedimu veikusiam patarėjui Gintarui Kalinauskui byla nebuvo nutraukta.

Priešingai – buvo spaudžiama ją iš naujo tirti, tad ji buvo perduota kitam prokurorui Gintarui Jasaičiui. Tuo pat metu viename portale buvo nuolat transliuojamos bylos detalės, prokuroras surengė šou, padarė kratas, spaudos konferenciją ir mėgavosi spausdamas verslininkus.

Tačiau kai vėliau pradėjo tirti bylą, suprato padaręs žmogišką klaidą. Tada tas portalas pradėjo ir patį G.Jasaitį juodinti.

Tik jam pritrūko drąsos, todėl 2015 metų pradžioje jis pranešė liūdnai pagarsėjusiam savo formaliam vadovui Irmantui Mikelioniui, kad jis nemato nusikaltimo sudėties ir prašo bylą nutraukti. Pastarasis kategoriškai nesutiko.

G.Jasaitis nesiryžo siųsti bylos į teismą ir pats nusišalino. Juk byloje aiškiai užfiksuota, kad, likus šešiems mėnesiams iki bankroto, akcininkai į „FlyLAL“ sąskaitą pervedė 48 mln. litų. Kompanijos veikla sustojo tik dėl to, kad baigėsi akcininkų pinigai. Koks gali būti tyčinis bankrotas?

Garsusis I.Mikelionis bylą perdavė kitam skyriui. Kitas liūdnai pagarsėjęs prokuroras Simonas Slapšinskas galbūt pasitelkė beveik visą kriminalinę policiją, kad byloje kas nors būtų rasta. Bet pats atsidūrė gatvėje.

Štai jums tokia tikroji istorija apie Lietuvos teisėsaugą.

– Jau senokai esate įsikūręs Maskvoje? Ar ilgam ketinate ten pasilikti?

– Maskvoje gyvenu daugiau nei pustrečių metų, tačiau ne vien ten, nes labai daug keliauju. Per metus ore praleidžiu daugiau nei 15 parų, nuskrendu per 200 tūkst. kilometrų.

Kur bus didžiausia verslo plėtra, ten, jei duos Dievas, būsiu ir aš. Kol kas akiratyje – Azija.

Taip pat skaitykite:

Gediminas Žiemelis nusitaikė į Kiniją
Vaistų fabriko Baltarusijoje statybą ketinama baigti dar šiemet
Lietuviai šturmavo Maskvą – atveria duris jų statytas oro uostas
Buvę „FlyLAL“ savininkai – tarytum ant adatų