Tyrimas: apgaulė slypi koldūno viduje

1/2
Teksto dydis:

Studentų ir šiaip skubančių žmonių maistas. Taip dažnai vadinami koldūnai. Parduotuvėse jų pasirinkimas nemenkas, o kokybė, kaip rodo tyrimas, skirtinga. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute buvo tiriami keturių skirtingų gamintojų koldūnai, visi – su mėsos įdaru.

Trys gaminiai – lietuviški: bendrovės „Liūtukas ir Ko” „Karališkieji” koldūnai, „Sibiro” koldūnai iš įmonės „Kogus” ir „Studentų” koldūnai, pagaminti bendrovėje „Judex”. Ketvirtieji – Latvijoje pagaminti „Mini Russkie”.

Svarbi net ir forma

Vienoje sostinės parduotuvių lrytas.lt klausė pirkėjų, kaip ir kodėl jie renkasi vienus ar kitus šaldytus koldūnus.

Dauguma apklaustųjų teigė, kad pramoniniu būdu gamintus koldūnus perka retai, dažniau juos gamina namuose, nes nenori, jog kiltų abejonių dėl mėsos įdaro kokybės.

Pramoniniu būdu pagamintų šaldytų koldūnų mėsos įdaro kiekis ir sudėtis lemia vartotojų, perkančių šiuos gaminius, pasirinkimą.

Dalis pirkėjų teigė, kad renkantis koldūnus jiems svarbi ir jų forma, ir gamintojas: pirmenybę koldūnų mėgėjai teikia Lietuvos gamintojų produkcijai.

Svarbiausia – įdaras

Koldūnai su mėsa – tai gaminys iš tešlos ir įdaro. Tešla beveik visuomet būna vienoda: iš miltų, vandens ir druskos. Kartais ji būna geltona – nuspalvinta ciberžolėmis arba kiaušinių milteliais.

Užtat koldūnų įdaras – dalis, kurios kiekį ir sudėtį pirkėjas turėtų įvertinti atidžiai.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Septilkienė paaiškino, kad koldūnai neskirstomi į rūšis pagal jų maistingumą ar kokybės rodiklius.

Jie gaminami pagal pačių gamintojų patvirtintas receptūras, todėl mėsos įdaro kiekis ir jo sudėtis gali būti labai skirtingi.

Pasak V.Septilkienės, vartotojui gana sudėtinga vien iš produkto etiketės spręsti apie koldūnų kokybę.

Todėl ieškantys kokybiškų koldūnų pirmiausia turi įvertinti jų sudėties aprašyme pateiktą informaciją, kiek yra mėsos įdaro.

Paprastai mėsos įdaro kiekis svyruoja nuo 30 iki 50 proc. viso gaminio.

Šįkart vertintuose koldūnuose daugiausia įdaro – pusę viso kiekio – turi latviški „Mini Russkie”. „Sibiro” koldūnuose mėsos įdaras sudaro 40 proc., „Karališkuosiuose” – 35 proc., o „Studentų” – 30 procentų.

Latviai gudrauja

Tačiau tai, kad vienuose koldūnuose mėsos įdaro daugiau, dar neužtikrina jų kokybės.

Svarbu, kokia mėsa ar kitos žaliavos buvo naudojamos koldūnų gamyboje.

Kuo daugiau neriebios mėsos ir mažiau mechaniškai atskirtų arba negyvūninės kilmės pakaitalų (pvz., sojų) ir užpildų (pvz., krakmolo), tuo geresnė koldūnų maistinė vertė.

VMVT specialistai įvertino projekte tiriamų koldūnų mėsos įdaro sudėtį. Nors latviškuose koldūnuose „Mini Russkie” daugiausia įdaro, jį sudaro mechaniškai atskirta kalakutiena (23,5 proc.), geriamasis vanduo, sojų baltymai. Čia yra ir maisto priedų – aromato ir skonio stipriklio E621, antioksidantų E300, E330, konservanto E262.

 Mechaniškai atskirta kalakutiena koldūnų „Mini Russkie” sudėties aprašyme pažymėta užrašu: „mam kalakutiena”. Pasak V.Septilkienės, taip žymėti mechaniškai atskirtos mėsos negalima.

 Jei gaminyje jos yra, apie tai privaloma nurodyti užrašu „mechaniškai atskirta mėsa”, nurodant mėsos rūšį. Geriausi – iš tikros mėsos Mechaniškai atskirta vištiena yra ir „Studentų” koldūnų įdaro pagrindas.

Pasak specialistų, ji yra menkesnės vertės, nes gaunama specialiais presais nuo kaulų nugrandant mėsos likučius. Koldūnų „Mini Russkie” ir „Studentų” įdaro sudėtyje esanti mechaniškai atskirta mėsa – pirmoji priežastis, kodėl specialistai šiuos produktus įvertino prasčiau nei „Karališkuosius” ar „Sibiro”.

„Karališkuosiuose” koldūnuose mėsa (jautiena, kiauliena ir lašiniai) sudaro didžiausią įdaro dalį – apie 87 proc. Taip pat šie koldūnai lenkia konkurentų gaminius pagal baltymų kiekį: 100 g „Karališkųjų” koldūnų baltymų yra 11,4 proc., o „Sibiro” koldūnuose – 7,9 proc.

 Pasak V.Septilkienės, tikėtina, kad baltymų kiekį „Karališkuosiuose” koldūnuose šiek tiek padidina įdaro sudėtyje esantys sojų miltai.

Sojų į mėsos pusgaminius paprastai dedama dėl jų surišamųjų savybių, kad mėsa verdama nesutrupėtų. Sojų baltymų buvo pridėta ir į „Studentų” bei „Mini Russkie” koldūnus.

Išanalizavę visų koldūnų sudėtį ir maistinę vertę ekspertai pateikė sprendimą: geriausi – „Karališkieji”, antri – „Sibiro”, treti – „Mini Russkie”, ketvirti – „Studentų”.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko