Didžiausias algas vadovams moka lietuviškos, o darbuotojams - užsienio kapitalo bedrovės

1/1
Teksto dydis:

Ketvirtadalis įmonių vadovų Lietuvoje uždirba kiek daugiau nei 250 tūkstančių litų per metus. Tai parodė dar 2010 metais atliktas bendrovės „Consulteam Baltics” tyrimas. Tačiau daugumai šių vadovų toli iki tų, kurie mūsų šalyje uždirba daugiausia.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, pernai išmokėta didžiausia per ketverius metus vienkartinė mėnesio alga – daugiau negu 1,5 mln. litų (neatskaičius mokesčių).

Toks atlyginimas sumokėtas privačioje lietuviškoje bendrovėje, kurios pavadinimo VMI neatskleidžia.

Liko tiktai spėlioti

Tokios sumos paprastai būna išmokamos kaip išeitinės kompensacijos stambių įmonių vadovams.

„Pusantro milijono litų išmoka galėjo būti atlyginimas už pasiektus įmonės tikslus, galėjo būti išeitinė kompensacija.

Dažnai vadovai, palikdami darbą, pasirašo įvairius konkurencijos apribojimus.

Už tai jiems taip pat būna solidžiai sumokama”, – pasakojo tarptautinės konsultacijų kompanijos „Hay Group” atstovė Neda Songin.

Nepriklausoma finansų ekspertė Rūta Vainienė neatmetė, kad tokia suma galėjo būti išmokėta ir teismo sprendimu – kaip kompensacija už sulaužytą darbo sutartį.

Užsieniečiai negaili plėtrai

Lietuviškos įmonės pernai mokėjo ir didžiausias algas vadovams. Didžiausias vieno jų vidutinis mėnesio atlyginimas siekė 285,5 tūkst. litų.

Užtat mūsų šalyje veikiančios užsienio bendrovės galėjo pasigirti didžiausiu vidutiniu darbuotojams mokamu atlyginimu: iš 5 didžiausias algas mokančių įmonių tik viena yra lietuviško kapitalo.

Joje atlyginimo vidurkis – 35,5 tūkst. litų. Vienoje užsienio įmonėje darbuotojai gauna vidutiniškai 45,3 tūkst. litų per mėnesį, arba 540 tūkst. litų per metus.

„Užsienio įmonių valdymo kultūra kitokia, tačiau ne tik ji lemia atlyginimo skirtumus.

Lietuviškoms bendrovėms reikia gerų vadovų, kurie pastato jas ant kojų.

Užsienio kapitalo įmonių tikslai kitokie: jos čia atvyksta su stipriu užnugariu ir ieško specialistų bei plečia savo veiklą”, – aiškino N. Songin.

Algos sparčiai neaugs

Nors VMI atskleisti skaičiai atrodo įspūdingai, reikia nepamiršti, kad tai duomenys apie daugiausia uždirbančius įmonių vadovus, o ne apie bendrą padėtį.

Lietuvos įmonės šiuo metu yra gerokai atsargesnės negu prieš krizę, tad uždirbtus pinigus mieliau investuoja ne į žmones, o į verslo plėtrą.

„Tokiu tempu kaip anksčiau algos tikrai nebeaugs, nes krizė parodė, kad atlyginimai turi didėti kartu su įmonės produktyvumu.

Dabar per metus atlyginimai kyla 1–2 proc., panašiai bus ir ateinančiais metais”, – įsitikinusi N. Songin.

Lietuvos įmonių ir jų darbuotojų padėtis dabar susijusi su Europos Sąjungos ekonomikos būkle. Taip yra ir dėl išaugusio eksporto į ES, ir dėl didesnių užsienio investicijų į Lietuvą.

Tačiau guostis galima tuo, kad pradėję kilti atlyginimai neturėtų smukti.

„Jei viena įmonė pakelia algas, rinkoje prasideda grandininė reakcija.

Visos konkuruojančios bendrovės irgi imasi to paties, nes tik taip gali išlaikyti senus specialistus ar prisivilioti naujų”, – aiškino R. Vainienė.

Galima suktis ir trijose darbovietėse

Pernai didžiausia mėnesio alga, mokėta bent vieną mėnesį, sudarė 1,505 mln. litų, taip pat buvo dar trys asmenys, per mėnesį uždirbę daugiau nei po 1,1 mln. litų.

Penkios didžiausios mėnesio algos pernai sudarė 258,5 tūkst., 138 tūkst., 135,5 tūkst., 131,6 tūkst. ir 131,5 tūkst. litų.

Didžiausia visų darbuotojų vidutinė mėnesio alga buvo užsienio įmonėse – atitinkamai 45,3 tūkst. ir 39,9 tūkst. litų, vienoje lietuviškoje bendrovėje – 35,6 tūkst., užsienio įmonės filiale – 31,5 tūkst., dar vienoje užsienio bendrovėje – 31,2 tūkst. litų.

Iš viso pernai 22 asmenys per metus vienoje įmonėje uždirbo daugiau nei milijoną litų.

Vieną didžiausių mėnesio algų visose darbovietėse uždirbo asmuo, kuris dirbo trijose bendrovėse, institute ir universitete: jo mėnesio alga siekė 139,2 tūkst. litų.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko