Skalūnų dujų baubas - tikras ar sukurtas? (atnaujinta)

1/1
Teksto dydis:

Perversmą energetikos sektoriuje sukėlusi skalūnų dujų gavyba gali prasidėti ir Lietuvoje. Tačiau net ir šią energetinę žaliavą jau naudojančiose JAV nerimsta kritikai, kuriems pritaria kai kurie kino kūrėjai. Ar iš tiesų tai kenksminga? Atsakymo kol kas nėra, užtat sąmokslo teorijų nestinga.

Lietuvos tikslas turėti pigių dujų ir išsivaduoti iš priklausomybės nuo Rusijos atrodo ranka pasiekiamas. Anot mokslininkų, mūsų šalies žemės gelmėse glūdi didžiuliai jų klodai. Tačiau dar neprasidėjus gavybai vyksta aktyvi kampanija prieš šių dujų naudojimą.

Filmas išgąsdino žmones

Iš už Atlanto sklindanti kritika pamažu gausina šios netradicinės energetikos šakos priešininkų gretas. Pasaulį apskriejo prieš dvejus metus amerikiečio Josho Foxo sukurtas dokumentinis filmas „Dujų žemė: visa tiesa apie hidraulinį skaldymą” („Gasland: The Truth Behind Hydrofracking”).

Ši juosta pasakoja apie hidraulinį uolienų skaldymą, kuris būtinas skalūnų dujoms iš žemės gelmių išgauti. Filmo autorius, važinėdamas po JAV, surinko gyventojų liudijimus apie tokio gavybos būdo poveikį gamtai ir žmonių sveikatai. Netoli gręžinių gyvenantys amerikiečiai teigė nebegalintys vartoti vandens, nes jis persisunkęs nuodingų chemikalų, kurie naudojami gavybos proceso metu.

Prikišęs degantį žiebtuvėlį prie atsukto vandens čiaupo namo šeimininkas rodo, kaip plyksteli liepsna. Tai esąs įrodymas, kad išgaunant dujas užteršiami požeminiai vandenys.

Žaliąja vadinamos Kolorado valstijos gyventojai pasakoja nuolat kenčiantys baisius galvos skausmus. Jie įsitikinę, kad tai – būtent dėl šalia esančių skalūnų dujų gavybos šachtų.

Šis dokumentinis filmas 2010 metais Sandanso nepriklausomų filmų festivalyje pelnė specialųjį žiuri prizą. Filme įvardijamas ir didžiausias šių nelaimių kaltininkas – respublikonas, buvęs JAV viceprezidentas Dickas Cheney.

Jis anksčiau vadovavo kompanijai „Halliburton”, tiekiančiai įrangą ir paslaugas naftos ir dujų gavybos įmonėms. D.Cheney ir kiti respublikonai pliekiami už tai, kad prieš dešimtmetį uždegė žalią šviesą komercinei skalūnų dujų gavybai. Tačiau tai padėjo valstybei iš dujų importuotojos tapti jų tiekėja.

Pavojaus išties esama

Skalūnų dujos išgaunamos horizontaliai gręžiant uolienas kelių kilometrų gylyje, o vėliau skaldant jas specialiais sprogstamaisiais užtaisais. Į susidariusius plyšius pumpuojamas vandens ir chemikalų mišinys. Jis vėliau kartu su dujomis iškyla į paviršių, yra išvalomas ir vėl naudojamas.

Nors chemikalai, tarp kurių – natrio hidroksidas, propeno glikolis ir benzenas, sudaro tik iki vieno procento viso įšvirkščiamo skysto mišinio, jie yra nuodingi ir pavojingi žmogaus sveikatai.

Netikėtai įtrūkus vamzdžiams arba naudotam skysčiui prasisunkus iš saugyklų, šie chemikalai gali užteršti geriamąjį vandenį.

Pagalius kaišo konkurentai

Europoje jau senokai verda įnirtingi ginčai, ar toks gavybos būdas yra tinkamas.

 Manoma, kad kuo daugiau abejonių mėgina pasėti įprastas gamtines dujas išgaunantys koncernai, sunerimę dėl didžiulės konkurencijos. Prancūzija jau paskelbė moratoriumą skalūnų dujų gavybai hidraulinio skaldymo būdu, Jungtinėje Karalystėje 2011 metų pradžioje išgręžus pirmąjį gręžinį kilo protestų banga.

 „Atsargesni ekspertai atkreipia dėmesį ir į tai, kad Vengrijoje, Lenkijoje, Švedijoje ar Airijoje iki šiol tik geologiniai tyrimai patvirtino esant skalūnų dujų, tačiau realūs gręžiniai radimvietėse nesuteikė pakankamai informacijos apie išteklius ar komercinę naudą. Be to, Europos bendrovės, skirtingai nei JAV įmonės, neturi jų gavybos patirties. Vadinasi, į šį verslą tektų įsileisti amerikiečius. Tačiau to nenori monopolininkai, tokie kaip „Gazprom”, – aiškino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politikos mokslų daktaras Arūnas Molis.

Nieko bloga neaptiko

Kaimyninėje Lenkijoje skalūnų dujų žvalgyba vyksta visu pajėgumu: išduota per šimtą licencijų vykdyti paiešką. Neseniai paskelbtos lenkų ekspertų atlikto poveikio aplinkai vertinimo išvados nekelia jokio nerimo.

Lenkijos aplinkos ministerijos užsakymu Geologijos instituto atlikta studija parodė, kad bandymai išgauti skalūnų dujas hidraulinio skaldymo būdu neturėjo neigiamo poveikio aplinkai.

Instituto specialistai tyrė Baltijos jūros baseine esantį gręžinį, kuris priklauso kompanijai „3Legs Resources”. Išgaunant dujas neigiamo poveikio orui, dirvožemiui, paviršiniams ir gruntiniams vandenims nepastebėta. Tyrimas truko 10 mėnesių – nuo 2010 metų birželio 13-osios iki 2011 metų balandžio 13 dienos.

Žemės drebėjimo nesukėlė

Naftą Lietuvoje išgaunančios bendrovės „Minijos nafta” atstovai prasimanymais vadina ir gandus, neva hidrauliniu būdu skaldant uolienas įmanoma sukelti žemės drebėjimą.

„Tai – spekuliacijos, o ne mokslu pagrįsti faktai. Ne visi žino, kad hidraulinis uolų skaldymas atliekamas išgaunant ne tik dujas, bet ir naftą. Juk tai tie patys angliavandeniliai, kuriems išgauti taikomi tie patys metodai. Tokių skaldymų esame atlikę jau per dvidešimt – tiek, kiek savo licenciniame plote išgręžėme naujų gręžinių. Vykdant šiuos darbus nė sykio neįvyko jokia nelaimė, nebuvo ir žemės drebėjimų”, – tvirtino bendrovės atstovė Kristina Paukštytė-Brazdauskienė.

Ministro pirmininko tarnybos kancleris Deividas Matulionis „Lietuvos rytui” dievagojosi, kad mūsų šalyje skalūnų dujų gavyba tikrai nevyks, jei bus surinkta įrodymų, kad ji kelia pavojų aplinkai.

Tačiau kancleris irgi spėliojo, kad gamtines dujas išgaunančios bendrovės išties gali mėginti suniekinti galimus konkurentus.

„Susidaro įspūdis, kad sąmoningai kuriamas baubas. Juk tradicinių dujų ištekliai dar nėra išsemti, dujų koncernai tebėra galingi. Jie gali pasinaudoti savo ištekliais ir pasitelkti žaliuosius arba žaliaisiais prisidengiančias organizacijas, kad jos diskredituotų alternatyvų energijos šaltinį”, – kalbėjo D.Matulionis.

Kaina skiriasi 4 kartus

Skalūnų dujos „Gazprom” ir panašiems koncernams iš tiesų turi kelti didžiulį galvos skausmą: juk Amerikoje jos beveik keturis kartus pigesnės nei gamtinės Europoje.

Apie galimus Rytų kaimynės bandymus stabdyti skalūnų dujų gavybą jau prabilo ir Lenkijos žiniasklaida.

 „Gazeta Prawna” paskelbė, kad 21 proc. licencijų vykdyti šių dujų paieškas Lenkijoje priklauso Rusijos bendrovėms.

Lenkų ekspertai nuogąstauja, kad šios įmonės greičiausiai išvis nenori ieškoti dujų, o tik siekia supirkti leidimus, stabdyti šį procesą ir taip išlaikyti aukštą rusiškų dujų kainą.

Lietuvai dujų užtektų ilgam

Dar šį mėnesį Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) turėtų paskelbti tarptautinį skalūnų dujų paieškos ir gavybos Lietuvoje konkursą. Viena numatytų sąlygų konkurso dalyviams – ne mažesnė nei 2–3 metų patirtis išgaunant netradicinius angliavandenilius. LGT direktorius Juozas Mockevičius teigė, kad šios sąlygos neatitiks nė viena Lietuvoje naftos gavyba užsiimanti įmonė, nes jos neturi reikiamų technologijų.

„Bet kurie skysti angliavandeniliai paplitę dideliame plote, reikia panaudoti specialią technologiją ir juos sugaudyti. Šią technologiją turi tik JAV ir Kanados kompanijos, kurių antrinės įmonės veikia Lenkijoje. Lietuva, deja, tokios patirties neturi”, – aiškino J.Mockevičius.

Britų energetikos milžinės BP buvęs vadovas Tony Haywardas skalūnų dujų įsitvirtinimą JAV dujų rinkoje pavadino tyliąja revoliucija.

„Ar ši energetikos revoliucija įvyks Europoje, dar neaišku. Šių dujų yra visur, tik kaip jas sugaudyti?” – neskubėjo džiūgauti J.Mockevičius. Anot jo, kalbėti apie komercinę šių dujų gavybą Lietuvoje gerokai per anksti. Skalūnų dujų gavybos apimtis pasaulyje per pastaruosius 15 metų patrigubėjo.

Tikimasi, kad nuo šiol gavyba augs po 4 proc. kasmet. Skalūnų dujų išteklių Lietuvoje vertė gali siekti 73,6 mlrd. litų, gavyba atsieitų apie 115 mln. litų.

Prognozuojama, kad tokio dujų kiekio Lietuvai galėtų užtekti 30–50 metų. Tai neabejotinai sumažintų Lietuvos energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko