Palikęs Lietuvos istorijos instituto vadovo postą A.Nikžentaitis pabus pensininku be pensijos

1/1
Teksto dydis:

Lietuvos istorijos institutas turi naują direktorių. Aštuonerius metus institutui vadovavęs docentas, habilituotas daktaras Alvydas Nikžentaitis postą patikėjo buvusiam pavaduotojui Rimantui Mikniui.

„Net jeigu ir labai norėčiau likti poste, to negalėčiau padaryti, nes įstatymas numato dvi ketverių metų kadencijas, - lrytas.lt linksmai sakė 47 metų A.Nikžentaitis, pajuokavęs, kad pažeidė savo taisyklę, - Jokiam ankstesniam darbe nebuvau ilgiau septynerių metų. Dabar išbuvau 8 metus, todėl, tiesą sakant, esu ilgiausiai šitoje kėdėje po Nepriklausomybės išbuvęs Lietuvos istorijos instituto direktorius“.

Kalbėdamas apie direktoriaus poste praleistus metus istorikas pažymėjo, kad sumanymus įgyvendinti padėjo puiki komanda: „Vienas didžiausių pasiekimų yra tarptautinis matomumas ir atvirumas supančiai aplinkai - juk užsienyje universitetus baigę žmonės tik pas mus rado darbą. Mūsų mokslininkų knygos, darbai pasirodo užsienio leidyklose, instituto darbuotojų darbai įtraukiami į užsienio universitetų privalomosios literatūros sąrašus“.

A.Nikžentaitis teigė, kad instituto darbas pertvarkytas projektų pagrindu, o tai leido pasiekti konkrečių rezultatų ir išspręsti labai sudėtingas ekonomines problemas.

Būtent finansiniai klausimai bus sunkus uždavinys naujajam LII direktoriui 50 metų R.Mikniui. Jis buvo vienintelis pretendentas konkurse direktoriaus vietai užimti. „Daugelis žmonių, kurie dirba mokslinį darbą, nenori veržtis į administracines pareigas“, - direktoriaus rinkimus komentavo A.Nikžentaitis. 

Mokslininkas tiki, kad naujam vadovui pavyks nuveikti daug darbų. „Jis pakankamai patyręs žmogus, žinomas mokslininkas, kurį itin aukštai vertina Lenkijos istorikai. Be to, jis kūrė fenomeną „Lietuvių Atgimimo istorijos studijos“, kurį leido labai inovatyvūs, liberalūs bendraminčiai. Jo dalyvavimas šioje veikloje labai daug pasako apie šį žmogų“, - tikina A.Nikžentaitis.

Kalbėdamas apie ateitį istorikas sako, kad išsipildys jo svajonės - kelis mėnesius jis pabus pensijos negaunančiu pensininku.

„Žinoma, turiu įsipareigojimų, kurie sunkiai mane paleidžia - tarptautiniai projektai. Labai džiaugiuosi, kad Lietuvos pažinimas ir istorija įžengs į Lenkijos universitetus - šį procesą man teks kuruoti“, - pridūrė mokslininkas. Jis teigia, kad per kelis ateinančius mėnesius ketina kūrybiškai pailsėti, apsvarstyti įvairius pasiūlymus ir nuspręsti, kuriuo keliu toliau pasukti.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko